Niekada nemaniau, kad kažkoks žmogus gali taip pakeisti mano gyvenimą. Nemaniau, kad kažkokio žmogaus taip pasiilgsiu. Tas žmogus buvo nepaprastas. Visad trykštantis optimizmu. Iš jo išmokau džiaugtis mažais dalykais. O dabar baisiai ilgu.
Galiu garantuoti, kad ir jūs turit ar turėjot žmogų, kuris jus visada pralinksmindavo bei paguosdavo. Kuris buvo šalia kai reikėjo ir neleido liūdėti. Aš tokį žmogų laikiau broliu, o jis mane vadino lil sis. Buvo miela.
Žinoma jis atlikinėjo ir tas tikras broliškas pareigas! Pavyzdžiui, aprėkdavo, išbardavo ar papriekaištaudavo. Bet visa tai niekados nebuvo pikta.
Ir dabar viso to be galo trūksta. Trūksta palaikymo, jo šypsenos. Net tokių pokalbių, kurie rodos neturėdavo prasmės. Ir liūdna..
[2012.01.20 19:58:49] X: parasei pasisveikinima
[2012.01.20 19:58:52] X: pasisveikinau
[2012.01.20 19:58:54] X: ir nuejau miegot
[2012.01.20 19:59:00] X: ir tada pio daug laiko parasei
[2012.01.20 19:59:03] X: SMAILA
[2012.01.20 19:59:18] X: o as su ausinem TIPO muzikos klausiau
[2012.01.20 19:59:22] X: ir tas MEOOOOOW
[2012.01.20 19:59:25] X: ir wtf
[2012.01.20 19:59:28] X: ir paziuriu
[2012.01.20 19:59:30] X: o ten SMAILAS
[2012.01.20 19:59:36] X: eik tu sau :/
2012 m. birželio 7 d., ketvirtadienis
2012 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis
WOAH...
Tai va, dabar kaip ir kiekvienais metais toks visiško atsipalaidavimo laikotarpis.
Visi jau skaičiuoja dienas iki vasaros, dalinasi planais, ką žada nuveikti per ją, o per pamokas ilgesnį laiko tarpą pražiūri pro langą, o ne į lentą. Ir taaaip, aš irgi noriu vasaros, nes ji nusimato nereali! Laukia kelionė į Angliją, skautiška stovykla, RHCP koncertas, daug gimtadienių ir šiaip visko.
Atsipalaiduokit ir jūs. Peace!
Visi jau skaičiuoja dienas iki vasaros, dalinasi planais, ką žada nuveikti per ją, o per pamokas ilgesnį laiko tarpą pražiūri pro langą, o ne į lentą. Ir taaaip, aš irgi noriu vasaros, nes ji nusimato nereali! Laukia kelionė į Angliją, skautiška stovykla, RHCP koncertas, daug gimtadienių ir šiaip visko.
Atsipalaiduokit ir jūs. Peace!
2012 m. balandžio 8 d., sekmadienis
GIMINIŲ LANKYMO MARATONAS
Turbūt keisčiausias dalykas švenčių metu yra tas, kad visi staiga prisimena visus draugus bei gimines, kurių nematė amžių amžius, bet rodos ir nebuvo didelio noro bendrauti. Bet kurgi, per Velykas ar kitas panašias šventes prireikia ne tik visus pasveikinti, bet dažnai ir aplankyti.
Dažnai būna taip, jog tenka važiuoti pas kokią nors tetą, kurią paskutinį kartą matei būdamas penkerių ir nė velnio jos neatsimeni, bet reikia tiesiog linksėti beklausant "kaip išaugai nuo paskutinio karto, kai teko tave matyti". Moterie, praėjo dešimt metų, natūralu, jog augu. Tada visi susėda prie stalo ir bevalgydami nuobodžiai apšneka pusę gyvenimo..
C'mon, jeigu mes dažniau lankytume artimus žmones, ar galų gale bent paskambintume, nereikėtų dalintis šimtametėmis istorijomis, kurių detalių neretai neatsimename, bet pasakojame, jog nebūtų nejaukių pauzių. Pats bendravimas būtų visai kitoks, o dabar - keista.
Dažnai būna taip, jog tenka važiuoti pas kokią nors tetą, kurią paskutinį kartą matei būdamas penkerių ir nė velnio jos neatsimeni, bet reikia tiesiog linksėti beklausant "kaip išaugai nuo paskutinio karto, kai teko tave matyti". Moterie, praėjo dešimt metų, natūralu, jog augu. Tada visi susėda prie stalo ir bevalgydami nuobodžiai apšneka pusę gyvenimo..
C'mon, jeigu mes dažniau lankytume artimus žmones, ar galų gale bent paskambintume, nereikėtų dalintis šimtametėmis istorijomis, kurių detalių neretai neatsimename, bet pasakojame, jog nebūtų nejaukių pauzių. Pats bendravimas būtų visai kitoks, o dabar - keista.
2012 m. kovo 18 d., sekmadienis
"..JEI ESI DABAR IR ČIA, VISAS DŽIAUGSMAS - UKMERGĖJE!"
~~~
Gaila, kad tos dvi valandos praėjo žaibiškai greitai, bet visos šviesos, akordai, ištarti žodžiai atmintyje liks dar ilgai.
Andrius su savo dainomis - lyg dievas. Viskas, ką jis kuria kažkas pasakiško ir be galo artimo. Be to, jis žiauriai šiltas žmogus!
Taipogi, su savo telefonu bandžiau įamžinti bent vieną dainą ir aplink esančius žmones. Buvo trys bandymai, bet deja, visi nesekmingi - ilgesnio, nei 20sekundžių įrašo nepavyko padaryti..
VISTIEK VISKAS BUVO FANTASIŠKA!
~~~
(Lėvas video, bet vistiek!)
2012 m. vasario 29 d., trečiadienis
MIAU, MIAU, MIAU, PAGALIAUUU!
Visai nesvarbu, kad aplink dar yra sniego, kuris, asmeniškai man, jau atsibodęs, bet ryt jau pavasaris! Netgi oras po truputį panašėja į pavasariškąjį - saulė šviečia, sniegas tirpsta, dangus gražiai žydras ir tai labai gerai nuteikia. Žodžiu, manyje pilna optimizmo, pozityvumo, meilės ir šiaip gerų emocijų. Taip faina viskas aplink!
Tiesiog negaliu sulaukt to tikrojo pavasario, kai pagaliau galėsiu į šoną numest storą striukę, išsitraukt iš spintos šortus su conversiukais ir mėgautis laiku, praleidžiamu lauke, su visiškai nerealiais žmonėmis. Miau!
Tiesiog negaliu sulaukt to tikrojo pavasario, kai pagaliau galėsiu į šoną numest storą striukę, išsitraukt iš spintos šortus su conversiukais ir mėgautis laiku, praleidžiamu lauke, su visiškai nerealiais žmonėmis. Miau!
2012 m. vasario 24 d., penktadienis
I DON'T GIVE A F*CK
Kaip aš džiaugiuosi, jog išmokau nekreipt dėmesio į visokių laido riterių, ar šiaip idiotų mažvaikių neargumentuotą nuomonę. Be galo džiaugiuosi!
Šiaip, nemėgstu žmonių prisileisti per arti. Jau daugybę kartų esu nudegusi, ir po velnių, nesuprantu, kaip galima gyventi būnant tokiems suknistiems veidmainiams, kaip tie, kuriuos kadaise vadinau draugais, o dabar nenoriu jų nė akyse regėti.
Man gėda pripažinti tai, kad prieš kelerius metus mano gyvenimui daug įtakos darė jie. Bet pagaliau kažkas manyje pasikeitė, pradėjau daug kam prieštarauti ir gyventi taip, kaip man geriau. Dabar daug kam atrodo, kad man nerūpi visiškai niekas. Iš tiesų galėčiau pasakyti, jog man nerūpi tie, kurie taip mano. Yra žmonių, kurių nuomonę tikrai vertinu, kurie man rūpi ir kuriems esu dėkinga, kad atsirado mano gyvenime. Nežinau ar jiems rūpiu bent puse tiek, kiek jie man, bet aš pasitikiu ir tikiu jais. Tikiu jų siekiais, svajonėmis. Taip pat tikiu ir savo.
Šiandien tik tiek. Tikėkit savimi ir neleiskit kitų žmonių žodžiams ar veiksmams gadinti jums gyvenimų. Peace!
Šiaip, nemėgstu žmonių prisileisti per arti. Jau daugybę kartų esu nudegusi, ir po velnių, nesuprantu, kaip galima gyventi būnant tokiems suknistiems veidmainiams, kaip tie, kuriuos kadaise vadinau draugais, o dabar nenoriu jų nė akyse regėti.
Man gėda pripažinti tai, kad prieš kelerius metus mano gyvenimui daug įtakos darė jie. Bet pagaliau kažkas manyje pasikeitė, pradėjau daug kam prieštarauti ir gyventi taip, kaip man geriau. Dabar daug kam atrodo, kad man nerūpi visiškai niekas. Iš tiesų galėčiau pasakyti, jog man nerūpi tie, kurie taip mano. Yra žmonių, kurių nuomonę tikrai vertinu, kurie man rūpi ir kuriems esu dėkinga, kad atsirado mano gyvenime. Nežinau ar jiems rūpiu bent puse tiek, kiek jie man, bet aš pasitikiu ir tikiu jais. Tikiu jų siekiais, svajonėmis. Taip pat tikiu ir savo.
Šiandien tik tiek. Tikėkit savimi ir neleiskit kitų žmonių žodžiams ar veiksmams gadinti jums gyvenimų. Peace!
2012 m. vasario 10 d., penktadienis
PATRIOTIZMAS
Patriotizmas (iš lot. patria 'tėvynė') – reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais - aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra. Patriotizmu nelaikomas toks savo šalies aukštinimas, kai žeminamos kitos tautos ar jų tėvynės, - tuomet tai laikytina šovinizmu.Kaip mane erzina 'didieji Lietuvos patriotai', kurie savą šalį gerbia tik sausio tryliktąją, vykstant 'Eurobasket' ar dar kažkam, kas susiję su krepšiniu bei lietuviškųjų sporto komandų pasirodymais pasaulyje.
Manyčiau, jog mes gyvename šalyje, kurioje kalbama tikrai pavydėtinai gražia kalba, kuri turi įdomią istoriją ir paprastą, bet širdžiai mielą kraštovaizdį, tad negi tikrai neįmanoma kasdien didžiuotis tuo, kad esi lietuvis ir gyveni Lietuvoje?
O taip, juk populiaru tiesiog stumti ant Lietuvos, tad pusė lietuvių skundžiasi kaip čia negerai arba ieško laimės svetur. Kita pusė bjaurūs šovinistai, kurie tik padaro gėdą.
Na, tarkim, Lietuvoje taip jau žiauriai blogai, bet jeigu visas jaunimas, kuris yra aktyvus, turintis įdėjų, emigruos kas padarys, kad mūsų šalyje būtų geriau?
Žmonės pernelyg pasikeitė, palyginus su tuo, kas buvo prieš dvidešimt vienerius metus. Tuomet buvo žmonių, kurie tikrai mylėjo savą šalį ir net paaukojo gyvybę už ją, nors tuo tarpu, naktį, kai televizijos bokštą supo tankai, jie galėjo tiesiog miegot, nes, rodos, niekas nebūtų pasikeitę. Visi toliau kvėpuotų, dirbtų, kurtų šeimas, tik būtų nebelikę tos lietuviškos dvasios. O dabar mes patys net nejausdami naikiname tai, už ką anuomet žmonės dėjo galvas.
Be galo apmaudu, kad nesugebame išsaugoti to, ką gavome. Apmaudu ir tas, kad daug kam nieko nebereiškia vėliava, taip pat daugybė žmonių net nebegali sugiedoti himno su pagarba ir meile.
2012 m. sausio 21 d., šeštadienis
***
Paskutiniu metu neleidžiu sau džiaugtis akimirkom, nes jos
vis tiek kažkada baigsis. Nes viskas yra suknistai laikina. Kas turi
pradžią, tas turi ir pabaigą. Ne visada labai gražią, bet taip tiesiog
lemta.
Gyvent euforijoj trugdo baimė kada nors būt tik pamirštam ir nesuprastam žmogui.
Ir ai. Nenoriu plėstis dabar.
Kitą kartą.
***
"Ar tu atminsi mane po dešimt metų?
Ar tu suprasi mane, kai niekas jau nesupras?
Ar tu pažinsi tuos paukščius, kurie nebijojo aukščio?
Ar tu surasi tą kiemą kai jo jau nebus?"
Jonas Lietus Takarevičius
Gyvent euforijoj trugdo baimė kada nors būt tik pamirštam ir nesuprastam žmogui.
Ir ai. Nenoriu plėstis dabar.
Kitą kartą.
***
"Ar tu atminsi mane po dešimt metų?
Ar tu suprasi mane, kai niekas jau nesupras?
Ar tu pažinsi tuos paukščius, kurie nebijojo aukščio?
Ar tu surasi tą kiemą kai jo jau nebus?"
Jonas Lietus Takarevičius
2012 m. sausio 8 d., sekmadienis
..AŠ PERLAUŽIU SAVE IR ATIDUODU TAU PUSĘ
*Taip, naktimis geriau rašosi, mintys, patapę bagažu, į laisvę prašosi.
Taip, su jais kalbėjome, tylėjome, dalinomės idėjomis, aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą.
Taip, laikas laša minutėmis, į karsto dangtį vinutėmis.
Taip, baimė vaikšto blakstienomis, lubomis, sienomis, įkalina tūkstančius, išlaisvina vienetus.*
Žinot, naktį teisybė skamba gerai, kad ir kaip keista, bet įgavus ritmą beveik nebaugina. Ne viskas gerai, bet viskas yra. Kiekvienas gyvenam nuosavoj iliziujoj, kur teisybę sutrypėm patys, galvą užpildę tik teigiamom mintim, o taip gyventi negerai.
Reikia matyt ir tą tamsiąją gyvenimo pusę, kartais praeit pro apleistą kvartalą, pilną narkomanų, kad pasiektum rūpimą tikslą - šviesą gatvę, pilną šilumos, gėrio ir svarbiausia TIESOS.
*NETRYPKIT TEISYBĖS, GYVENKIT TIESIOJ*
Taip, mintys man dėstosi nekaip, nes gyvenu savo nuosavoj iliuzijoj, savo mažam pasaulyj, kur vyrauja chaosas, skamba teisinga muzika, ta, kuri auga ir saugo. Savoj iliuzijoj geriu mėtų arbatą ir valgau šokoladą, nes turiu savas tradicijas, bet GYVENU TIESOJ.
Taip, su jais kalbėjome, tylėjome, dalinomės idėjomis, aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą.
Taip, laikas laša minutėmis, į karsto dangtį vinutėmis.
Taip, baimė vaikšto blakstienomis, lubomis, sienomis, įkalina tūkstančius, išlaisvina vienetus.*
Žinot, naktį teisybė skamba gerai, kad ir kaip keista, bet įgavus ritmą beveik nebaugina. Ne viskas gerai, bet viskas yra. Kiekvienas gyvenam nuosavoj iliziujoj, kur teisybę sutrypėm patys, galvą užpildę tik teigiamom mintim, o taip gyventi negerai.
Reikia matyt ir tą tamsiąją gyvenimo pusę, kartais praeit pro apleistą kvartalą, pilną narkomanų, kad pasiektum rūpimą tikslą - šviesą gatvę, pilną šilumos, gėrio ir svarbiausia TIESOS.
*NETRYPKIT TEISYBĖS, GYVENKIT TIESIOJ*
Taip, mintys man dėstosi nekaip, nes gyvenu savo nuosavoj iliuzijoj, savo mažam pasaulyj, kur vyrauja chaosas, skamba teisinga muzika, ta, kuri auga ir saugo. Savoj iliuzijoj geriu mėtų arbatą ir valgau šokoladą, nes turiu savas tradicijas, bet GYVENU TIESOJ.
2012 m. sausio 1 d., sekmadienis
2012? OK..
Oh, tikrai, jau atėjo tipo paskutinieji Žemės gyvavimo metai. Peržvelgus kelis blogus ir kelias feisbuko sienas ar taimlainus pastebėjau tokią tendenciją - pasižadėti ką nuveiks per naujuosius metus. Juokinga tas, kad darbai iš ilgų (ar nelabai) sąrašų sąžiningai atliekami tik pirmąjį mėnesį, o paskui paliekami dar kitiems metams.
Kam to reikia? Neįmanoma suplanuoti kaip gyvensi. Reikia tiesiog gyventi. Aš pati neįsivaizduoju kas mano gyvenime nutiks po savaitės, tad tuo labai nežinau kaip praleisiu šiuos metus.
Na, tikrai žinau, kad tobulinsiu savo gitaros skillus ir šiaip daug laiko skirsiu muzikai, draugams. Tiesa, stengsiuos nepamiršti ir mokslų. Bet tai viskas. Kas bus toliau lieka likimo valiai.
Galiu net nesižadėti sau, kad kiekvieną rytą darysiu mankštą, nes esu per daug tingi. C'mon, aš rytais, kai reikia eiti į mokyklą, niekad nevalgau pusryčių, tik todėl, kad galėčiau ilgiau pamiegoti. Taip pat nesižadėsiu kas trečią dieną susitvarkyti kambarį, nes 'kūrybinėj netvarkoj' daug lengviau viską rasti.
Anywayz, visgi kaip pradėjau šiuos metus? Su da best pussesere ever vienas pirmųjų naujųjų metų valandų, t.y. nuo ~1.40 iki ~5.10, šnekėjom skaipe (daugiau juokėmės) su vaikinuku iš mano mokyklos & NOT A SINGLE F*CK WAS GIVEN!
Kam to reikia? Neįmanoma suplanuoti kaip gyvensi. Reikia tiesiog gyventi. Aš pati neįsivaizduoju kas mano gyvenime nutiks po savaitės, tad tuo labai nežinau kaip praleisiu šiuos metus.
Na, tikrai žinau, kad tobulinsiu savo gitaros skillus ir šiaip daug laiko skirsiu muzikai, draugams. Tiesa, stengsiuos nepamiršti ir mokslų. Bet tai viskas. Kas bus toliau lieka likimo valiai.
Galiu net nesižadėti sau, kad kiekvieną rytą darysiu mankštą, nes esu per daug tingi. C'mon, aš rytais, kai reikia eiti į mokyklą, niekad nevalgau pusryčių, tik todėl, kad galėčiau ilgiau pamiegoti. Taip pat nesižadėsiu kas trečią dieną susitvarkyti kambarį, nes 'kūrybinėj netvarkoj' daug lengviau viską rasti.
Anywayz, visgi kaip pradėjau šiuos metus? Su da best pussesere ever vienas pirmųjų naujųjų metų valandų, t.y. nuo ~1.40 iki ~5.10, šnekėjom skaipe (daugiau juokėmės) su vaikinuku iš mano mokyklos & NOT A SINGLE F*CK WAS GIVEN!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)