Šiaip, nemėgstu žmonių prisileisti per arti. Jau daugybę kartų esu nudegusi, ir po velnių, nesuprantu, kaip galima gyventi būnant tokiems suknistiems veidmainiams, kaip tie, kuriuos kadaise vadinau draugais, o dabar nenoriu jų nė akyse regėti.
Man gėda pripažinti tai, kad prieš kelerius metus mano gyvenimui daug įtakos darė jie. Bet pagaliau kažkas manyje pasikeitė, pradėjau daug kam prieštarauti ir gyventi taip, kaip man geriau. Dabar daug kam atrodo, kad man nerūpi visiškai niekas. Iš tiesų galėčiau pasakyti, jog man nerūpi tie, kurie taip mano. Yra žmonių, kurių nuomonę tikrai vertinu, kurie man rūpi ir kuriems esu dėkinga, kad atsirado mano gyvenime. Nežinau ar jiems rūpiu bent puse tiek, kiek jie man, bet aš pasitikiu ir tikiu jais. Tikiu jų siekiais, svajonėmis. Taip pat tikiu ir savo.
Šiandien tik tiek. Tikėkit savimi ir neleiskit kitų žmonių žodžiams ar veiksmams gadinti jums gyvenimų. Peace!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą