Taip, su jais kalbėjome, tylėjome, dalinomės idėjomis, aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą.
Taip, laikas laša minutėmis, į karsto dangtį vinutėmis.
Taip, baimė vaikšto blakstienomis, lubomis, sienomis, įkalina tūkstančius, išlaisvina vienetus.*
Žinot, naktį teisybė skamba gerai, kad ir kaip keista, bet įgavus ritmą beveik nebaugina. Ne viskas gerai, bet viskas yra. Kiekvienas gyvenam nuosavoj iliziujoj, kur teisybę sutrypėm patys, galvą užpildę tik teigiamom mintim, o taip gyventi negerai.
Reikia matyt ir tą tamsiąją gyvenimo pusę, kartais praeit pro apleistą kvartalą, pilną narkomanų, kad pasiektum rūpimą tikslą - šviesą gatvę, pilną šilumos, gėrio ir svarbiausia TIESOS.
*NETRYPKIT TEISYBĖS, GYVENKIT TIESIOJ*
Taip, mintys man dėstosi nekaip, nes gyvenu savo nuosavoj iliuzijoj, savo mažam pasaulyj, kur vyrauja chaosas, skamba teisinga muzika, ta, kuri auga ir saugo. Savoj iliuzijoj geriu mėtų arbatą ir valgau šokoladą, nes turiu savas tradicijas, bet GYVENU TIESOJ.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą