2012 m. sausio 21 d., šeštadienis

***

Paskutiniu metu neleidžiu sau džiaugtis akimirkom, nes jos vis tiek kažkada baigsis. Nes viskas yra suknistai laikina. Kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą. Ne visada labai gražią, bet taip tiesiog lemta.
Gyvent euforijoj trugdo baimė kada nors būt tik pamirštam ir nesuprastam žmogui.
Ir ai. Nenoriu plėstis dabar.
Kitą kartą.

***

"Ar tu atminsi mane po dešimt metų? 
Ar tu suprasi mane, kai niekas jau nesupras? 
Ar tu pažinsi tuos paukščius, kurie nebijojo aukščio? 
Ar tu surasi tą kiemą kai jo jau nebus?"
Jonas Lietus Takarevičius


2012 m. sausio 8 d., sekmadienis

..AŠ PERLAUŽIU SAVE IR ATIDUODU TAU PUSĘ

*Taip, naktimis geriau rašosi, mintys, patapę bagažu, į laisvę prašosi.
Taip, su jais kalbėjome, tylėjome, dalinomės idėjomis, aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą.
Taip, laikas laša minutėmis, į karsto dangtį vinutėmis.
Taip, baimė vaikšto blakstienomis, lubomis, sienomis, įkalina tūkstančius, išlaisvina vienetus.*

Žinot, naktį teisybė skamba gerai, kad ir kaip keista, bet įgavus ritmą beveik nebaugina. Ne viskas gerai, bet viskas yra. Kiekvienas gyvenam nuosavoj iliziujoj, kur teisybę sutrypėm patys, galvą užpildę tik teigiamom mintim, o taip gyventi negerai.
Reikia matyt ir tą tamsiąją gyvenimo pusę, kartais praeit pro apleistą kvartalą, pilną narkomanų, kad pasiektum rūpimą tikslą - šviesą gatvę, pilną šilumos, gėrio ir svarbiausia TIESOS.

*NETRYPKIT TEISYBĖS, GYVENKIT TIESIOJ*

Taip, mintys man dėstosi nekaip, nes gyvenu savo nuosavoj iliuzijoj, savo mažam pasaulyj, kur vyrauja chaosas, skamba teisinga muzika, ta, kuri auga ir saugo. Savoj iliuzijoj geriu mėtų arbatą ir valgau šokoladą, nes turiu savas tradicijas, bet GYVENU TIESOJ.

2012 m. sausio 1 d., sekmadienis

2012? OK..

Oh, tikrai, jau atėjo tipo paskutinieji Žemės gyvavimo metai. Peržvelgus kelis blogus ir kelias feisbuko sienas ar taimlainus pastebėjau tokią tendenciją - pasižadėti ką nuveiks per naujuosius metus. Juokinga tas, kad darbai iš ilgų (ar nelabai) sąrašų sąžiningai atliekami tik pirmąjį mėnesį, o paskui paliekami dar kitiems metams.
Kam to reikia? Neįmanoma suplanuoti kaip gyvensi. Reikia tiesiog gyventi. Aš pati neįsivaizduoju kas mano gyvenime nutiks po savaitės, tad tuo labai nežinau kaip praleisiu šiuos metus.
Na, tikrai žinau, kad tobulinsiu savo gitaros skillus ir šiaip daug laiko skirsiu muzikai, draugams. Tiesa, stengsiuos nepamiršti ir mokslų. Bet tai viskas. Kas bus toliau lieka likimo valiai.
Galiu net nesižadėti sau, kad kiekvieną rytą darysiu mankštą, nes esu per daug tingi. C'mon, aš rytais, kai reikia eiti į mokyklą, niekad nevalgau pusryčių, tik todėl, kad galėčiau ilgiau pamiegoti. Taip pat nesižadėsiu kas trečią dieną susitvarkyti kambarį, nes 'kūrybinėj netvarkoj' daug lengviau viską rasti.
Anywayz, visgi kaip pradėjau šiuos metus? Su da best pussesere ever vienas pirmųjų naujųjų metų valandų, t.y. nuo ~1.40 iki ~5.10, šnekėjom skaipe (daugiau juokėmės) su vaikinuku iš mano mokyklos & NOT A SINGLE F*CK WAS GIVEN!